Nr. 4. Tautiškumo prievolė

 

Folkloro eroso galią patyrė ne tik menininkai, bet ir jų valdovai. XX amžiaus viduryje tai buvo viena esmingiausių oficialiosios ideologijos ašių, išnyranti įvairiausiais aspektais. Tai ne tik romantinis svaigulys, įtikėjus, kad būtent folklore glūdi svarbiausios tautinės vertybės, ir kad folkloras – pati nacionalinės sąmonės projekcija.

Tai ir paradoksalios vidinės pastangos vaduotis nuo provicialumo, kaip tik tą provincialumą labiausiai akcentuojant tarsi amžiną, laiko nepaliestą energijos srautą, turintį atvesti į jau neprovincialų savo šalies suvokimą.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).