Nr. 10. Čiurlionis ir Richardas Straussas

 

Strausso ir Čiurlionio kūrinių panašumas atsiranda ne tik dėl to, kad Čiurlionis kurį laiką sekė Strausso pėdomis. Tai ir bendras epochos bruožas, tarsi žvelgimas ta pačia kryptimi, remiantis tais pačiais autoritetais: Wagneriu muzikoje, Nietzsche filosofijoje. Abu kompozitorius sieja noras išeiti už grynosios muzikos ribų, tik tą jie daro nevienodai. Straussas – pabrėždamas programiškumą ir garsais imituodamas realaus pasaulio reiškinius, Čiurlionis – peršokdamas į gerokai už muziką konkretesnių dailės formų pasaulį. Keliai išsiskiria, tačiau net tie keleri metai, einant panašia kryptimi, nemažai pasako apie abiejų keliautojų siekius ir sugebėjimus.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).