Nr. 14. Čiurlionis ir Sibelius

 

Jeanas Sibelius sėkmingiausiai įkūnyjo tai, kas, regis, tiesiog tvyrojo Šiaurės kraštų ore: tamsų dangų, niūrumą, lėtumą, darganas ir miglas, vėjuotą jūrą, šaltį, skaidrumą, spengiančią tylą, gamtos viršenybę. Kita vertus, šio arealo žmonėms buvo priimtinas jo muzikinės kalbos intymumas, jautrumas, švara ir tikslumas, atviresnio temperamento vengimas ir neskubrus minties pateikimas.

Ko gero, tokia kryptimi turėjo evoliucionuoti ir simfoninė Čiurlionio kūryba, kurioje autorius jau visiškai atsisakė aksominių šviesos žaidimų ir pasinėrė į įspūdingai niūrų begalinio laiko kontempliavimą. Tą liudija išlikę eskizai.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).