Nr. 17. Čiurlionis ir Ivesas

 

„Muzikinė tekstūra yra tarsi mikrokosmas, kuriame egzistuoja tarpusavy nederantys, prie savęs netraukiantys ir nesuvaldomi elementai – tarsi miške kartu esantys medžiai, uolos, gėlės, gyvūnai…“ – teigė Ivesas.

Čiurlionis, norėjęs „sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo“, siūlęs klausytis „tylos, kuri yra Naujos Kalbos giesmė“, galų gale, stulbęs nuo vaizdo, kai „saulėlydyje kyla Jehovai dideli altoriai“ – kalba apie iš esmės tuos pačius, kaip ir Ivesas, dalykus, kurie sudaro jo įkvėpimų, apmąstymų ir vaizdinių pagrindą.

Tik klaidinga manyti, kad tokie sutapimai – dažni ir nuolatiniai: Iveso ir Čiurlionio sprendimai yra įvairūs ir dažnai nenuspėjami.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).