Nr. 2. Čiurlionis ir jūra

 

Čiurlionis nieko nežino apie simfoninės marinistikos bumą Prancūzijoje XX amžiaus pradžioje – prancūzų naująjį meną jis vertina skeptiškai, neįžvelgdamas jame jokių įdomesnių reiškinių, be to, jis paniręs į vokiečių ir lenkų meno aktualijas, kurios jam artimesnės ir prieinamesnės. Jį užvaldžiusi jo paties idėjų aistra, kurioms įgyvendinti jis skiria visą laiką ir jėgas. Tarp 1903 ir 1907 metų Čiurlionis rašo simfoninę poemą „Jūrą“ – kurios atliekamos orkestro niekad neišgirsta, o 1908 metais – mažų peizažų ciklą fortepijonui „Marės“ (redaktorių kažkodėl vadinamą irgi „Jūra“) – kurį koncertuose skambina pats: „Skambinau pats ir skambinau fatališkai.“

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).