Nr. 21. Čiurlionis ir Leipcigas

 

Ankstyvoje jaunystėje palikęs Lietuvą, ilgokai pagyvenęs Varšuvoje, Čiurlionis ieško būdų ištrūkti į naujas erdves. Jo netenkina kompozicijos mokslai pas Zygmuntą Noskowskį, nors po septynerių metų jam neabejotinai pabosta ir pati Varšuvos aplinka. Čiurlionis išvyksta į Leipcigo konservatoriją. Ten praleidžia nepilnus metus, nuo 1901-ųjų rudens iki 1902-ųjų vasaros pradžios. Taip jau susiklosto, kad kaip tik Leipcige Čiurlionis yra tik kompozitorius, jam nereikia ieškotis kitos veiklos, todėl jis atkakliai mokosi ir daug kuria. Tai nepaprasto muzikinio produktyvumo metai. Kartu – ir nelengvų vienatvės išbandymų mėnesiai.

Sprendžiant iš laiškų, Čiurlionis Leipcige kartais gyvena kone pusbadžiu, jam tenka verstis iš kunigaikščio Mykolo Oginskio paskirtos kuklios stipendijos ir bičiulio Eugenijaus Morawskio siunčiamos paramos. Jei ne nuolatiniai nepritekliai ir skurdas – o vienu metu gresia net pašalinimas iš konservatorijos už mokesčio už mokslą nemokėjimą, – Čiurlionis tikriausiai būtų nuvykęs pas jį ypač žavėjusį Richardą Straussą.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).