Nr. 24. Čiurlionis ir Vilnius

 

Vilniaus atvejis Čiurlionio gyvenime buvo ypatingas. Jo ryžtas persikelti į Vilnių buvo gerokai platesnis siekis, negu tik Vilniaus kultūros lietuvinimas. Čiurlionio atėjimas į Vilnių buvo ideologinis modernumo manifestas, bandymas realizuoti idėjas itin nedėkingoje, tačiau tuo pačiu ir patrauklioje socialinėje terpėje. Nesvarbu, kad trukęs vos keliolika mėnesių.

Tačiau viską lėmė ne kokios nors didingos, o kitokios gyvenimiškos aplinkybės 1907 metų pabaigoje. Čiurlionis iš Varšuvos buvo kone „grūste išgrūstas“ jo draugų, nes jam grėsė suėmimas, kaip kad jau areštuotam už politinį terorizmą jo geriausiam draugui Eugenijui Morawskiui, kovojusiam prieš carinę policiją.

Deja, persikraustęs į Vilnių, muzikos rašymui Čiurlionis beveik visiškai neturėjo laiko. 1909 metais jis rašė laiške žmonai Sofijai: „Bendrai imant, santykiai su broliais lietuviais labai sunkūs. Drauge dirbti visuomenės labui beveik neįmanoma. Kiekvienas, nors kvailas, dedasi daug išmanąs, o į pažangius žmones, kurie tikrai ką nors galėtų padaryti, žiūrima su įtarimu ir nepalankiai. Tai ne tiek iš piktos valios, kiek dėl stokos išsilavinimo ir supratimo. Tai tikrai savosios visuomenės dar neturime, ji dar tik kuriasi.“

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).