Nr. 14. Pokalbis apie Wroclawo garsovaizdžius

Wroclawas – miestas, persmeltas noro išsiaiškinti, kaip viskas buvo prieš ir po antrojo pasaulinio karo. Kaip viskas atrodė, kaip skambėjo, kokios buvo nuotaikos, ko žmonės tikėjosi ir ko bijojo? Čia būnant tvyro tokia atmosfera, tarsi kiekvienas meninis renginys bandytų išsiaiškinti šiuos aspektus ir juos pateikti vis pakreipiant žvilgsnį į dar nepažintas erdves. Šis miestas patyrė daug permainų, iki 1945 metų priklausęs Vokietijai ir vadinęsis Breslau, po Antrojo pasaulinio karo tapo lenkišku miestu. Kalbatis su Wroclawo gyventojais tenka išgirsti, kad jie jaučiasi esantys kur kas arčiau Berlyno nei Varšuvos. Taip savotiškai pabrėždami, kad juos dominančios teritorijos žvelgia į Berlyno pusę.

Įdomu tai, kad būtent Wroclawe egzistuoja garsovaizdžio tyrimams skirtas institutas. Jį įkūrė Robertas Losiakas – muzikologijos instituto darbuotojas. Pradžioje tai buvo kultūros studijų instituto dalis. Čia dirbantys tyrėjai domisi labai skirtingomis garsovaizdžio temomis, kurios tapo kertiniais taškais leidžiant knygą apie mūsų dienų Wroclawo garsovaizdį. Šis garsovaizdžio centras pradėjo veikti 2009 metais, todėl jų veikla dar pastoviai plečiasi ir yra joje dirbančių tyrėjų domėjimosi sričių atspindys. Ateinančiais metais ruošiamas didelis Wroclawo garsovaizdžio ir garsinės atminties “atkūrimo” projektas, kurio metu, bus stengiamasi atkurti kaip skambėjo šio miesto gyventojų kasdienybė.

Pasikalbėti apie šio centro veiklą bei ateities projektus susitikome su vienu šio centro darbuotojų, tyrinėtoju, muzikologu Slawomiru Wieczoreku. Paskutiniame savo straipsnyje Sacred Silence: The Soundscape of Mourning after Stalin’s Death, muzikologas ieško ryšio tarp politikos ir garsovaizdžio. Analizuodamas kertinius dvidešimto amžiaus istorinius įvykius, muzikologas atkreipia dėmesį, jog vos paskelbus Stalino mirtį, jis pagerbiamas penkiomis tylos minutėmis, kurios tampa pačios garsiausios minutės lenkų garsovaizdžio istorijoje. Pristatydamas šventos tylos terminą, tyrinėtojas permąsto kaip atrodo ir kaip skamba politinio rėžimo kontroliuojama tyla.

Kodėl šis institutas atsirado būtent Wroclawe, o ne Varšuvoje?

Pirmiausia turėtume pakalbėti apie Robertą Losiaką, kuris ir yra šio instituto lyderis, filosofas ir muzikologas. Jis pradėjo rašyti apie garsovaizdį prieš daugelį metų, jis buvo susižavėjęs R. M. Schafferio idėjomis. Jis norėjo tyrinėti Wroclawo garsovaizdį. Praėjusiais metais gavome grantą iš mokslo ir švietimo misiterijos ir išleidome knygą Soundscape of Wroclaw. Manau, kad dabar moksle, muzikoje ir mene itin populiarūs garsiniai tyrimai. Visgi, paties Roberto Losiako veikla buvo svarbiausias instituto atsiradimo faktorius būtent šiame mieste.

Įdomu matyti kiek daug žmonių permąsto Wroclawo garsovaizdį. Ar Jums atrodo, kad tai susiję su ypatinga paties miesto istorija?

Mūsų kitas projektas yra labai susijęs su šio miesto tapatumo paieškomis. Mes norime ištirti praeities garsovaizdžius nuo 1945 metų. Laukiame granto ir jei jį gausime, pradėsime suplanuotus darbus ir ieškosime garsinio šio miesto identiteto. Būtent tais metais vokiškas miestas Breslau tapo lenkiškuoju Wroclawu. Mus domina, kaip čia atvykę žmonės kūrė savo garsovaizdžius, visiškai sugriautame mieste. Išleistoje knygoje mes kalbame apie dabartį, o dabar norime pažiūrėti į praeitį.

Kokiais būdais bandysite prikelti garsinius atsiminimus?

Pirmiausia bandysime kalbinti čia gyvenančius žmones, kurie atsimena praeitį. Norėtume padaryti apie šimtą interviu. Tikriausiai dabar yra paskutinė galimybė pakalbinti žmones, kurie dar gali atsiminti praeities garsovaizdį. Tai turėtų tapti mūsų pagrindiniu informacijos šaltiniu ir tuomet pasitelksime archyvų pagalbą. Ieškosime radijo archyvuose, bibliotekose kaip turėjo atrodyti Wroclawo garsovaizdis ir kaip tai keitė socialinį gyvenimą.

Ar taip pat bus sukurti ir kūriniai?

Mes užsakėme Pierre’o Jodlowskio kūrinį, jis turi nemažai patirties, kuria garso instaliacijas, rašo muziką orkestrams. 2012 metais jis sukūrė kūrinį pavadinimu Passage, instaliacija šiais metais veikė Cite de la Musique, Paryžiuje ir buvo skirta Pierrui Boulezui. Tai koridorius, kuriame sklinda garsai iš įvairių pusių. Šiuo atveju instaliacija buvo skirta Boulezo gyvenimui. Wroclawe ši instaliacija buvo skirta garsinei atminčiai. Šis kompozitorius taip pat ruošia projektą Europos kultūros sostinei. Mes norėtume, kad jis mūsų tyrimus transformuotų į meninį komentarą. Tai bus alternatyvus būdas įprasminti mūsų darbą, ne tik mokslinis, bet ir kūrybinis.

Kodėl svarbu kalbėti apie praėjusių dienų garsovaizdį?

Manome, kad žmonių identitetas taip pat slypi garsuose. Iki šiol dar nėra padaryti išsamūs tyrimai šiuo klausimu. Nors domėjimasis tokiais klausimais tik auga, atsiranda daug knygų, straipsnių ir t.t. Norime sužinoti kaip žmonės kuria garsovaizdį ir garsinė aplinką, kaip tai gali tapti jų tapatumo dalimi, kokią įtaką garsai daro žmonių kasdienybei, kaip jie reaguoja į pasikeitimus, kaip komunistinė propaganda pakeitė miesto garsovaizdį? Mums labai smalsu kaip visa tai atrodė ir suprantame, kad labai svarbu ištirti ir kaip garsai susiję su tam tikromis vietomis?

Ar Jums atrodo, kad galime keisti ateities garsovaizdį? Ar surinkta medžiaga bus naudojama ateiteis garsinės aplinkos gerinimui?

Pirmiausia norime atkreipti dėmesį į patį garsą. Nemanau, kad esame pajėgūs kažką pakeisti Wroclawo ar Lenkijos garsovaizdyje. Bendradarbiaujame su menininkais ir tikimės pakeisti žmonių mąstymą apie garsus. Tokiu atveju kovoti prieš garsinę taršą ir pagerinti ateities garsovaizdį būtų kur kas paprasčiau jei žmonės suprastų, kad garsai yra svarbūs kasdieninio gyvenimo veiksniai. Neseniai miesto taryba pasiūlė apsaugoti miesto turgų nuo reklamų ir didelių plakatų, tam, kad būtų apsaugotas vizualus miesto paveldas. Robertas Losiakas pasiūlė, kad garsovaizdis taip pat patektų į saugomų objektų sąrašą. Vis dar nežinome kokie yra šio projekto rezultatai. Tai yra pirmasis projektas siekiant apsaugoti garsovaizdį. Mūsų svarbiausias uždavinys yra keisti suvokimą apie garsą. Mes galime rašyti knygas ir tikimės, kad mūsų knygos bus skaitomos ir tokiu būdu garsovaizdžio pokyčiai bus galimi.

Lauko įrašai dažnai gali pasitarnauti ir kaip savotiška dokumentacija ateities kartoms, suteikianti informacijos apie dabartinį garsovaizdį, kuris gali drastiškai keistis ateityje. Ar Wroclawe taip pat daromi lauko įrašai?

Taip, esame sukaupę didelę Wroclawo lauko įrašų kolekciją. Kultūros studijų bibliotekoje galima rasti tūkstančius įrašytų garsų iš įvairių Wroclawo vietų. Nuo bažnyčios varpų iki vandens čiurlenimo, mūsų civilizacijos apraiškų ar kasdienio gyvenimo nuotrupų. Mums svarbu turėti tokią dokumentaciją. 200 įrašų yra patalpinti mūsų internetinėje svetainėje.

Kaip apibūdintumėte Wroclawo garsovaizdį?

Daug apie tai mąsčiau, bet tikriausiai atsakymas bus nuviliantis. Wroclawe nėra nieko ypatingo ar išskirtino palyginus su kitais Lenkijos miestais.

Kokiems garsams visgi daugiau teikiate dėmesio?

Tiesą pasakius, man gražiausias garsas yra tyla, ne visuomet galiu teigiamai vertinti šurmulingą miesto garsovaizdį. Daug labiau mėgaujuosi būdamas ramesnėje aplinkoje. Įdomu tai, kad Wroclawe turime du varpus, kurie yra naudojami nuo Viduramžių. Miestas pastoviai keičiasi, taip pat ir architektūra, tad smagu žinoti, kad mieste yra kažkas, kas visai nepasikeitė per amžius. Šie varpai yra miesto identiteto dalis, jie priklauso svarbiausioms miesto institucijoms.

Kokius klausimus tyrinėjate savo tyrimuose?

Mano paskutiniai tyrimai buvo skirti Stalinizmo laikui Europoje, bet dabar labai domiuosi praeities garsovaizdžiu. Neseniai parašiau straipsnį apie propogandos paveiktą garsovaizdį. Norėčiau giliau tyrinėti garsovaizdžio ir politikos/propogandos santykį Wroclawe nuo 1945 iki mūsų dienų. Manau, kad tai turėtų būti panašu į Lietuvos garsovaizdį.

Ačiū už pokalbį.

Šį straipsnį galite rasti lenkų žurnalo Glissando numeryje, skirtame garsovaizdžio tyrinėjimams.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).