Nr. 2. Richard Garet



Richard Garet. The Clocktower gallery, 2013.

Richardo Gareto audiovizualiniai darbai dažnai susilaukia įvairių galerijų dėmesio. Vienoje iš jų susitikome pokalbui (The Clocktower gallery), o kita itin svarbi dar tik turėjo įvykti 2013 metų lapkričio mėnesį šiuolaikinio meno muziejuje MoMA (Niujorke), parodoje „Soundings“.

Pradžioje svajojęs tapti roko muzikantu, menininkas įgijo tapybos, video ir skaitmeninės fotografijos išsilavinimą Bard College, Niujorke. Vėliau Richardas Garetas pasinėrė į įvairiausių garso instaliacijų, fotografijos, multimedinių performansų, audiovizualinių kūrinių erdves. Stebint šio menininko darbus, atrodo, lyg atsiveria nematomas pasaulis, tarsi audiovizualinė rentgeno nuotrauka ar infraraudonuosius spindulius rodantis aparatas. Audiovizualiniai kūriniai tampa labai tapybiški, o garsiniai itin vizualūs, tarsi nebyliojo kino garsovaizdžiai, pasakojantys nematomas istorijas.

Richardo Gareto kūrinius galite išgirsti bei pamatyti čia http://www.richardgaret.com

Tenka pastebėti, kad didelė dalis garso menininkų pirmiausia yra vizualiųjų menų kūrėjai. Koks Jūsų kelias į garsinę Jūsų darbų pusę? Ar teko studijuoti muziką?

Ne, neteko, bet kai studijavau meno istoriją, pradėjau matyti ryšius tarp muzikos ir eksperimentų, tuomet sužinojau apie Futuristus, Dadaistus, Fluxus. Kiekviename meniniame judėjime buvo žmonių, kurie kūrė naudodami garsą. Mane pradėjo dominti Europos ir Amerikos avangardo, triukšmo bei ankstyvoji eksperimentinė muzika, Iannis Xenakis, Johnas Cage‘as. Norėjau atsiriboti nuo tonalumo, idiomatinių muzikos savybių ir kreipti dėmesį į garso materiją, fenomeną.

Taigi, visas avangardinis garsynas padarė įtaką jūsų darbams?

Taip, žinoma. Taip pat Peter Kubelka, Paul Sharits, Stan Brackage kino kūryba buvo labai artima mano garsiniams eksperimentams. Gyvendamas Niujorke susipažinau ir su įvairių šiuolaikinių menininkų darbais.

Kaip garsas ir vaizdas susipina Jūsų kūriniuose? Kaip atrodo kūrybinis procesas?

Savo darbuose labai dažnai „verčiu“ garsą į vaizdą ir atvirkščiai, tad garsas daro įtaką vaizdui, o vaizdas pačio proceso sonifikacijai. Garsas ir vaizdas persipina. Mano darbai labai algoritmiški – tai šviesos sonifikacijos, kai šviesa transformuojama į gryną įtampą, o ji palaipsniui tampa garsu. Dažnai naudoju šviesai jautrius elementus. Tai ėjimas prie elektros jutimo patirties. Naudoju elektromagnetines sistemas erdvėje egzistuojančių „dalykų“ sonifikacijai. Dirbu su elektra kuri viskam leidžia judėti. Paskui tai redaguoju, bet visada stengiuosi sukurti prasiverženčius materijų sluoksnius.

Kalbėdamas apie savo meną minite elektrą ir technologijas. Ką Jums jos reiškia?Ar jos yra savotiškas instrumentas?

Išties, tame yra tiesos, technologijos pastoviai kinta, plečiasi ir siūlo naujas galimybes. Man tai patinka, bet naudoju technologijas kurios yra pasenusios ir dauguma žmonių jų atsikrato. Man patinka derinti senas su naujomis, tuomet atsiranda nauji aspektai. Svarbiausias dalykas, kad technologijos neprasiveržtų ir netaptų pačiu kūriniu. Tai tik įrankis. Vistiek manau, kad turi turėti savitumą tame ką darai.

Ar manote, kad tapo sunku “kalbėti” tradicinėmis priemonėmis? Kaip kad dažnais ir teptukais?

Na, yra žmonių, kurie sako, jog tapyba mirusi, mano klausimas yra tik toks – kam? Mano atveju tai nebuvo tinkama priemonė tuo metu ir man reikėjo kažką pakeisti. Jei jauti poreikį, kad turi daryti kitaip, tai taip ir turi daryti, negali sustoti vien todėl, kad esi tapytojas. Juk negali sakyti: „Noriu sukurti filmą, bet negaliu, nes esu tapytojas“. Eksperimentavimas ir ieškojimas man itin svarbus, tad jei jaučiu poreikį kitokiai veiklai, privalau tai daryti. Išsilavinimas, kurį gavau kaip tapytojas, man padarė didelę itaką ir netgi nulemia kaip dirbu būdamas garso menininku ar vaizdų kūrėju.

Dirbate ir su lauko įrašais (field recordings). Ar ieškote juose muzikalumo?

Jie turi turėti kompozicinį potencialą. Man patinka garsai kurie turi specifinį tembrą, ritminę situaciją ar tiesiog simbolišką prasmę. Dažnai tiesiog darau įrašus ir nežinau ar jie bus geri, o kai klausausi jų po dešimt metų net pamirštu kur juos įrašinėjau ir taip atrandu iš naujo.

Ar kaip nors modifikuojate lauko įrašus?

Niekada nebuvau puristu šiuo klausimu. Yra žmonių, kurie mano, kad lauko įrašai gali būti kaip fotografijos, kurias pagauni tam tikrą momentą ir jų negali liesti. Tai gali būti prastos kokybės įrašymo įranga ar labai geros, bet šie dalykai turi reikšmę. Bet jeigu jaučiu poreikį juos transformuoti, taip ir padarau. Todėl savęs nelaikyčiau fonografu, įrašau garsus tam, kad galėčiau juos panaudoti.

Ar ieškote kokybės savo darbuose ir kaip tą darote?

Taip, žinoma, viskas labai svarbu, kaip įrašinėji, kaip plėtoji ir transformuoji garsus. Tai tarsi šio amato dalis, kai pats tampi technikos ir metodų dalimi. Visuomet privalai žinoti ką ir kodėl darai.

Kaip tapti “amatininku” tokiose skirtingose srityse? Ar vis dar svarbu juo tapti?

Nesvarbu koks modernus ir prieštaringas norėtum tapti, kiekviename darbe svarbus atlikimas.
Net jei nežinai kaip įvykdyti tam tikrą idėja, turi samdytis žmones, kurie išmano savo specialybę. Taigi, technikos ir savo specialybės išmanymas yra labai svarbus aspektas. Mano kūryba labai empiriška ir susijusi su procesualumu.

Jūs turite įrašų kompaniją skirtą šiuolaikiniams audiovizualiniams menininkas. Kaip nusprendžiate kokių menininkų darbus leisti?

Tai nedidelė, privati įrašų leidykla, kur publikuoju man patinkančius darbus. Tai visiškai neatneša jokio pelno, bet sukuria tam tikrą platformą, kur menininkai gali dalintis savo darbais.
Leidžiu nedideliais kiekiais tai kas man atrodo įdomu.

Kaip sekasi konvertuoti galerijinio tipo garsinius kūrinius į audio formatą?

Geras klausimas. Nesistengiu konvertuoti galerijinės patirties į audio įrašą. Publikuoju tuos kūrinius, kurie nenukenčia būdami CD formate. Man patinka sukurti menininkams aplinką, kai lokalios bendruomenės interneto pagalba gali tapti globaliomis.

Kaip manote, kas yra Jūsų meno klausytojai/žiūrovai?

Nelabai žinau, tiesiog darau savo darbą ir tikiuosi, kad bus klausytojų. Man tai visada netikėtumas.

Ačiū už pokalbį.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).