Nebemetalas

Jurij Dobriakov

Tik visiškai nesidomintys tamsesniais ir sunkesniais muzikos paribiais (tie žmonės, kuriems viskas, kas bent kažkiek siejasi su žodžiu „metalas“, skamba visiškai vienodai ir iš esmės yra lygu „nepaklausomai“ muzikai) nežino, kad metalas jau senokai nebėra (tikriausiai niekada ir nebuvo) vien tik agresyvi paauglių muzika, tinkama tik rūsių prieblandai ir laikinam maištui prieš suaugusių pasaulį. Nors nemažai daliai įvairių metalo žanrų produkcijos ir iki šiol tiktų pastarasis apibūdinimas, nuo pat paskutinio XX a. dešimtmečio jis lygiagrečiai evoliucionavo ir gerokai labiau eksperimentinėmis kryptimis, įtraukdamas kitų daugiau ar (kartais gerokai) mažiau giminingų muzikos stilių elementus, netradicinius kompozicinius sprendimus, instrumentus ir skambesius.

 

Au-Dessus – Au-Dessus, 2015

Šitam margam metalo mutacijų miškui apibendrinti ir apibūdinti kai kurie kritikai, komentatoriai ir patys muzikantai naudoja sąvokas „post-metalas“, „eksperimentinis metalas“, „avangardinis metalas“ ir t. t., kiti kalba tiesiog apie „mąstančių žmonių metalą“ (thinking man’s metal – grupės „Isis“ frontmeno Aarono Turnerio išsireiškimas), dar viena dalis mėgina spręsti šią problemą tiesiog išradinėdami begalines sudurtinių žanrų kombinacijas (pvz. atmospheric post-black/shoegaze ir pan.). Žinoma, kita apžvalgininkų ir muzikantų stovykla tokius terminus kritikuoja dėl jų miglotumo ir sukeliamos painiavos bei siūlo verčiau suvokti panašią muziką kaip įvairių „pirminių“ metalo žanrų evoliucines stadijas.

 

Sraigės Efektas – Anatomy of Monotony, 2015

Kaip bebūtų, pakankamai užtikrintai galima pasakyti tai, kad naujos kartos metalui būdingi tokie nesunkiai atpažįstami dalykai kaip atmosferiškumas, gana ribotas vokalo naudojimas, nestandartinių kompozicijos struktūrų naudojimas (sąlyginai ilgi kūriniai, dažni ritmo pakeitimai, tradicinės posmų ir priedainių sekos atsisakymas, minimalistinis lėtas garsinio krūvio auginimas su orientacija į vieną ar kelis kulminacinius taškus) ir akivaizdus išraiškos priemonių skolinimasis iš tokių muzikinių srovių, kaip psichodelinis rokas, stoner rokas, drone, shoegaze, post-rock, free jazz, elektronika bei įvairios Rytų muzikinės tradicijos. Nors tai atrodo gana kaleidoskopiška, ši muzika visgi egzistuoja kaip apčiuopiama ir pakankamai vientisa scena, turinti savo apibrėžtą terpę tiek klausytojų, tiek erdvių, renginių ir jų organizatorių prasme.

 

N R C S S S T – Schizophrenic Art, 2015

Reikia pridurti, kad metalo bendruomenė apskritai visada pasižymėjo stipriai išreikštu purizmu ir nuolatinėmis „grynumo“ paieškomis, siekiant atskirti „tikrą metalą“ nuo tariamų išsigimimų ar pataikavimo platesnės auditorijos skoniui (užtenka prisiminti legendinę sąvoką true black metal). Todėl nenuostabu, kad į „kreivesnes“ naujas metalo formas ir tarpžanrinius ieškojimus tam tikra dalis bendruomenės žiūri atitinkamai kreivai, vertindama tai kaip efemeriškų grynumo idealų išdavystę. Tačiau yra ir daugybė sunkios muzikos klausytojų bei atlikėjų, suvokiančių, kad jokia muzika negali vystytis tiek be eksperimentavimo (ir neišvengiamo kanonų atsisakymo), tiek be simbiotinių ryšių su kitomis muzikinėmis kultūromis. Klausimas yra tik tame, kur reikėtų brėžti bent apytiksles žanrų ribas. Be to, tokią muziką ilgainiui atranda ir kitų stilių (pvz. eksperimentinės elektronikos, post-industrinės muzikos, avangardinio džiazo) klausytojai.

 

Devlsy – A Parade of States, 2014

Lietuvoje įvairių post-metalo apraiškų padaugėjo per pastaruosius penkerius metus, o 2014–2015 metais, regis, suintensyvėjo ir šios pakraipos leidyba. Pagrindinės sklaidos platformos yra negausios, tačiau stiprios ir aktyviai veikiančios tiek užsienio atlikėjų atvežimo, tiek vietinės scenos palaikymo srityse. Pirmiausia reikėtų paminėti renginių ir leidybos organizaciją „Charivari“, kurios veikla yra skirta praktiškai išimtinai tokio pobūdžio muzikai ir pasižymi ypatingai aukšta turinio kokybe. „Ekstremalaus rokenrolo“ festivalis „Devilstone“ (vis dar žinomas ir kaip „Velnio akmuo“), vykstantis Anykščiuose, kuo toliau, tuo sunkiau telpa į bet kokius apibrėžtus rėmus, ir neretai yra kritikuojamas dėl eklektiškumo ar nutolimo nuo „metalinių“ šaknų, vis dėlto nemažai dėmesio skiria būtent progresyvesnėms metalo atmainoms, ir lietuvių atlikėjai čia yra ne paskutinėje vietoje. Vilniuje dauguma tokio tipo muzikos koncertų vyksta klubuose „XI20“ ir „nArauti“ bei kartais mažiau „pogrindinėje“ vietoje – klube „New York“. Yra iniciatyvų ir kituose miestuose – pavyzdžiui, Klaipėdoje periodiškai vykstantis vieno vakaro festivalis „Dūženos Fest“.

 

Nyksta – A Parade of States, 2014

Kaip jau minėta, per pastaruosius metus pasirodė keletas įdomių ir profesionaliai įrašytų lietuviškų atmosferinio ir psichodeliško post-metalo įrašų. Trys iš jų buvo pristatyti jau minėtame festivalyje „Devilstone“ 2015 m. – į sceną neseniai įsiveržusių post-black naujokų „Au-Dessus“ to paties pavadinimo debiutinis albumas ir taip pat debiutiniai kiek ilgiau grojančių grupių „Sraigės Efektas“ bei „N R C S S S T“ diskai. Metais anksčiau buvo išleisti taip pat stiprūs savotiškų scenos senbuvių „Inquisitor“, „Devlsy“ ir „Nyksta“ (šios post-black grupės sudėtyje yra ir saksofonas) įrašai. Artimoje ateityje galima tikėtis ir grupių „Hellhookah“, „Extravaganza“ ir „Greaves“ debiutinių albumų.

 

Inquisitor – Clinamen | Episteme, 2014

Yra ir atveju, kai šių grupių nariai kuria bendrus, labiau improvizacinio ir eksperimentinio pobūdžio projektus, kurie yra nutolę nuo tradicinio metalo dar labiau nei jų „pirmaeilė“ kūryba. Vienas ryškiausių pavyzdžių – kol kas tik keletą pasirodymų surengusi, bet jau įsiminusi „supergrupė“ mistiniu pavadinimu „ne_“, kurią sudaro grupių „Nyksta“, „Extravaganza“ ir „Sraigės Efektas“ nariai.

 

Galima teigti, kad šiuo metu post-metalo scena yra viena sparčiausiai besivystančių lietuviškame muzikiniame pogrindyje – tai patvirtina ir labai neblogi paminėtų įrašų įvertinimai užsienio sunkiosios muzikos spaudoje, ir įsimintini pasirodymai vietiniuose renginiuose, ir surengti turai Europoje. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks, kol ši scena liks inovatyvi, arba kol ją pakeis dar kita „post-“ kryptis.

^Į viršų

Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Tekstus galima perspausdinti tik gavus raštišką VšĮ Garsai ir blyksniai leidimą ir privalomai nurodant šaltinį (modus-radio.com).